Lino pasaulis

Linas – augalas, lydintis žmoniją tūkstančius metų

Linas prasideda nuo augalo.

Sėjamasis linas (Linum usitatissimum) yra vienas seniausių žmonijos auginamų kultūrinių augalų. Jo lotyniškas pavadinimas reiškia „pats naudingiausias“ – ir šis vardas jį lydi jau tūkstančius metų.

Archeologiniai radiniai rodo, kad linas buvo naudojamas jau prieš daugiau nei 9000 metų. Pirmieji žmonės jį augino Artimuosiuose Rytuose ir Viduržemio jūros regione.

Linas minimas senovės Egipto, Graikijos ir Romos civilizacijose, taip pat Biblijoje, kur jis siejamas su kasdieniu gyvenimu, amatais ir tyrumo simbolika.

Tūkstančius metų iš lino buvo gaminami drabužiai, namų tekstilė, burės, virvės ir daugybė kitų kasdienio gyvenimo reikmių. Įvairiose pasaulio kultūrose linas buvo vertinamas dėl savo tvirtumo, ilgaamžiškumo ir natūralaus komforto.

Vėliau linas paplito po Europą, Skandinaviją ir Baltijos kraštus. Manoma, kad Lietuvoje jis auginamas jau daugiau kaip 4000 metų.

Senovės Egipte linas buvo laikomas tyrumo ir šviesos simboliu. Jį dėvėjo faraonai, šventikai ir kilmingieji, o lininiai audiniai buvo naudojami net mumifikacijos ritualuose.

Per tūkstančius metų linas tapo viena vertingiausių natūralių medžiagų pasaulyje. Kai kuriose Europos vietose lininė drobė buvo perduodama iš kartos į kartą kaip šeimos turtas.

Lietuvoje linas taip pat užima ypatingą vietą. Šimtmečius jis buvo auginamas, verpiamas, audžiamas ir perduodamas kartu su sukauptomis žiniomis, kantrybe bei pagarba darbui.

Linas lydėjo žmogų nuo gimimo iki kasdienio gyvenimo darbų, tapdamas viena svarbiausių natūralių medžiagų mūsų kraštuose.

Pamačius žydinčių linų lauką atrodo, lyg dangus būtų nusileidęs ant žemės. Tūkstančiai mažų mėlynų žiedų primena, kad tikroji vertė dažnai slypi paprastume.

Būtent Lietuvoje prasidėjo ir EGLESNA pažintis su linu.

Ne tik kaip su medžiaga.
Kaip su gyvenimo būdu.
Kaip su ramybės, paprastumo ir natūralaus komforto pojūčiu.